-Tadai, tai jau nebe pirmas kartas kuomet esi priverstas gydytis traumas, ar sunku be futbolo?

-Taip, užpernai turėjau labai sunkią traumą, net tris kartus teko gydytis lūžusią pėdą ir dėl to praleidau visą sezoną. 2009-ieji buvo sėkmingesni, žaidžiau nemažai rungtynių, įmušiau penkis įvarčius.

Futbolo tikrai labai pasiilgau, kitaip ir negali būti. Tačiau kuomet taip ilgai negali žaisti kyla visokių minčių. Kelis kartus jau galvojau trauktis iš futbolo. Tačiau mane labai palaiko tėvai, jei ne jie greičiausiai būčiau metęs futbolą. Būnant dvidešimt vienerių gauti tiek traumų ir atsitiesti, be aplinkinių palaikymo, tikrai sunku. Tačiau žaisti futbolą, man yra malonumas, kol kas neįsivaizduoju saves kitame darbe.

-Jau antra savaitė treniruojiesi asmeniškai, ar šiame sezona dar pamatysime tave aikštėje?

-Skubėti tikrai nenoriu, tačiau tikiuosi, kad iki sezono pabaigos dar sužaisiu bent keliose rungtynėse. Kuomet grįžti po traumos, pradžioje reikia laiko ir psichologiškai pasiruošti sugrįžimui, būna baisoka, bet kai apsipranti – nebegalvoji apie traumas. O išbėgus į aikštę tam ir laiko nebūna.

-Šiais metais „Šiauliai“ žaidė Europos taurėje, turbūt buvo labai apmaudu, kad negalėjai sužaisti?

-Netgi labai, tai buvo šansas parodyti save, bet labiausiai gaila, kad negalėjau padėti komandai. Aišku „Wisla“ palyginus su „Šiauliais“ labai stipri komanda, tačiau manau, kad įmušti bent vieną įvartį jiems galėjome. Tikiuosi bus dar progų ir man ir komandai sužaisti ne tik Europos, bet ir Čempionų lygoje.

-Stebi komandos žaidimą iš šalies, kaip vertini šių metų „Šiaulius“?

-Sezono pradžia nesusiklostė taip kaip norėtusi, bet dabar atėjus naujiems žaidėjams, komanda yra tikrai sustiprėjusi. Naujasis treneris įnešė naujų vėjų ir nepralaimim jau ketverių rungtynių iš eilės. Jei taip ir toliau dirbsime, manau užimti 4-tą vietą yra labai realu. Labai daug lems rugsėjo viduryje rungtynės su „Banga“ ir „Tauru“.