Tomas Danilevičius: "Įvarčių skonį norėčiau prisiminti rinktinėje"  (0)

“Livorno” komandoje žaidžiančiam Lietuvos futbolo rinktinės kapitonui Tomui Danilevičiui šis sezonas susiklostė nesėkmingai. Jo ekipa iškrito iš aukščiausiosios Italijos “Serie A” lygos, o pats puolėjas po Naujųjų metų nepelnė nė vieno įvarčio.

 

Aukščiausiajame Italijos divizione “Livorno” ekipa žaidė vos vieną sezoną. “Serie A” pirmenybių dugne atsidūrusi ekipa per 35 rungtynes sugebėjo pelnyti tik 27 įvarčius, surinko tik 29 taškus ir nebeturi jokių galimybių išsikapstyti iš “iškritimo zonos”. Ateinantį sezoną “Livorno” vėl teks varžytis antrajame pagal pajėgumą šalies “Serie B” divizione.

 

- Kodėl čempionatas susiklostė taip nesėkmingai? - “Vakaro žinios” paklausė 31-erių T.Danilevičiaus.

 

- Įvardyti vieną konkrečią priežastį yra sudėtinga. Manau, kad nemažai klaidų buvo padaryta iš visų pusių - tiek komandos savininkų, tiek trenerių, tiek pačių žaidėjų. Savininkai netinkamai investavo į futbolininkus - pardavę lyderius vietoj jų nenupirko atitinkamų, o kai kurie žaidėjai nepateisino į juos dėtų vilčių. Pavyzdžiui, mūsų komandos kapitonas (Frančeskas Tavanas - aut. past.) pernai įmušė beveik trisdešimt įvarčių, o šiemet - vos keturis. Pirmąjį varžybų ratą baigėme turėdami net 21 tašką, o antrajame sukrapštėme tik aštuonis. Viskas susidėjo ir išėjo taip, kad pagal statistiką lygoje turime patį blogiausią puolimą ir vieną blogiausių gynybų. Jeigu esame blogiausi, tai logiškai ir krintame žemyn.

 

 

- Keista, tačiau žaisdami su lyderiais iš jų sugebėjome atimti ne vieną ir ne du taškus, o žaisdami su panašaus meistriškumo komandomis patirdavome vieną pralaimėjimą po kito. Blogiausi nesijautėme, bet itin blogai sužaidėme pačius svarbiausius mačus.

 

 

- Taip, žaisime tik dėl to, kad reikia baigti čempionatą. Mes jau esame “Serie B” divizione, kitų rungtynių rezultatai nieko nebereikš. Dabar visų mintys pradeda suktis apie kitą sezoną.

 

 

- Pirmu pusmečiu buvau labai patenkintas, nes “Serie A” lygoje buvau pelnęs keturis įvarčius. Tačiau tiek pat jų mano sąskaitoje liko iki šiol... Po pirmojo rato viskas atrodė labai gražiai, nuotaika buvo gera. Deja, po Naujųjų metų viskas apsivertė aukštyn kojomis. Keitėsi treneriai, keitėsi jų požiūriai į mane. Nebegaudavau žaisti, neliko jokio pastovumo, todėl viskas taip ir baigėsi. Antrąja sezono dalimi nesu patenkintas. Kam gali patikti iškristi į žemesnį lygį ir neturėti progos pasireikšti?

 

- Turiu dar vienus metus galiosiantį kontraktą su “Livorno”, tačiau daug kas priklausys nuo klubo strategijos. Nežinia, ar bus norima vėl grįžti į “Serie A”, ar merdėti žemesnėje lygoje, nežinia, koks treneris ateis. Apskritai “Livorno” prezidentas dabar viešai deklaruoja norintis parduoti klubą. Jaučiamas nusivylimas ir kyla vis daugiau klaustukų.

 

 

- Labai norėtųsi. (Juokiasi.) Į stovyklą renkamės gegužės 20 dieną rengtis rungtynėms su Ukraina. Bus įdomu, naujas treneris turėtų iškelti savų idėjų, gali keistis ir žaidimo modelis. Aišku, didelės revoliucijos nebus, nes Lietuvoje nėra tiek daug gerų žaidėjų, su kuriais būtų galima ją organizuoti.

 

 

- Kai kartu žaidėme rinktinėje, Raimondas Žutautas jau buvo baigiąs karjerą, o aš į komandą buvau atėjęs visai neseniai. Nemanau, kad jaunas treneris yra blogai. Svarbiausia - pagarba tarp žaidėjo ir stratego. Nors treneris ir nedaug vyresnis, reikia prisiminti, kad jis turi atlikti savo, o tu - savo pareigas.