Mėnesio spektaklis baigėsi - čempionai Ispanija  (0)

2010 m. Pasaulio futbolo čempionatais pirmą kartą tapo Ispanijos futbolininkai.

Paskutinėse – 64-ose čempionato rungtynėse dėl planetos čempionų titulo susigrūmė dvi stipriausios komandos – Olandija ir Ispanija.

Per visą savo istoriją nei viena rinktinė nesugebėjo nugalėti pasaulio čempionatų finaluose. Olandai du kartus – 1974 ir 1978 metais suklupo finale, o ispanai niekada nebuvo įveikę pusfinalio barjero.

Bet, visada būna pirmas kartas. Ispanai, po sekinančios, kietos ir atkaklios kovos, tik pratęsimo pabaigoje, po auksinio Andreso Iniestos smūgio išplėšė pergalę – 1:0 (0:0) ir pirmą kartą šalies istorijoje tapo pasaulio čempionais. Olandams ir trečias kartas nebuvo sėkmingas – jie ir vėl priversti tenkintis antrąja vieta.

Šiose planetos pirmenybėse abi ekipos demonstravo čempionišką – racionalų, pragmatišką ir efektyvų žaidimą, atsisakę išorinio blizgesio dėl rezultato. Nepaisant visų jiems skirtų kritikų priekaištų, tiek ispanai, tiek ir olandai savo tikslą pasiekė – būtent jie (o ne argentiniečiai, vokiečiai ar brazilai) kovos dėl pasaulio čempionų taurės.

Olandai šiose pirmenybėse dar nepatyrė pralaimėjimo kartėlio, o ispanai tikriausiai jau pamiršo apie pralaimėjimą šveicarams pirmose čempionato rungtynėse.

Olandijos rinktinės startinėje sudėtyje pasirodė visi pagrindiniai futbolininkai, daugiausiai prisidėję prie sėkmingo komandos žaidimo. Nors buvo kalbama, kad traumos kamavo Wesley Sneijderį bei Arjeną Robbeną, bet abu futbolininkai, drauge su Robinu van Persie, Dirku Kuytu bei Nigelu de Jongu sudarys smogiamąjį atakos penketuką.

Ispanijos rinktinės strategas Vincente del Bosque neįsiklausė į Fernando Torreso ir Cesco Fabregaso maldavimus, ir abu futbolininkus paliko ant atsarginių žaidėjų suolelio. Jų vietas aikštėje užėmė pusfinalyje su Vokietija atsiskleidęs Pedro ir patikimu žaidimu pasižymėjęs Sergio Busquetsas. Jie, drauge su „Barselona“ klubo žaidėjų trijule – Andresu Iniesta, Xavi ir Davidu Villa, bei Madrido „Real“ saugu Xabi Alonso kurs Europos čempionų puolimo viražus.

Mačas vyks pagrindiniame pirmenybių stadione – Johanesburgo „Soccer City“ arenoje. Finalui vadovauja teisėjas iš Anglijos Howardas Webbas.

Rungtynės prasidėjo, kaip ir dera finalui – atsargiai, mėginant įvertinti situaciją ir padėtį aikštėje. Bet jau penktą mačo minutę Sergio Ramosas privalėjo pelnyti įvartį, kai po Xavi perdavimo galva smūgiavo į vartus, bet Maartenas Stekelenburgas ispano smūgė atmušė, šalia buvęs Gerardas Pique pakartoti smūgio nesugebėjo.

Pamažu ispanai perėmė iniciatyvą ir prispaudė olandus prie jų vartų. Po S. Ramosos prasiveržimo bei smūgio kamuolį nuo olandų vartų numušė „oranžinių“ gynėjai. Po kampinio jau D. Villa smūgiavo į olandų vartus, bet ir šį kartą M. Stekelenburgui rūpesčių nebuvo.

Įpusėjus kėliniui atsigavo ir olandai, perėmę iniciatyvą ir pavojingais perdavimais pamėginę išvesti į smūgio pozicijas A. Robbeną ir W. Sneijderį. Nors ispanų gynėjai pakankamai efektyviai tvarkėsi su olandų atakomis, bet patiems pereiti į greitą puolimą taip pat nesisekė.

Nesugebėdami užkurti atakuojančio futbolo vyksmo, abiejų komandų žaidėjai vis dažniau savo emocijas ir įtampą išliedavo grubiais taisyklių pažeidimais bei pražangomis. Šioje srityje ypač pasižymėjo Markas van Bommelis ir Nigelas de Jongas, atakavęs Xabi Alonso tiesiu smūgiu koja į paširdžius. H. Webbas nesportines aistras malšino kalbomis ir įspėjimais.

Tik baigiatis kėliniui žaidimas šiek tiek pagyvėjo. 38 minutę po perdavimo nuo kampinio vėliavėlės olandai išvedė į patogią smūgiavimo poziciją M. van Bommelį, bet pastarasis kaire koja nepataikė į kamuolį. Jau po minutės Pedro pamėgino surengti individualų antpuolį, bet jo smūgis nenusisekė.

43 minutę po W. Sneijderio pražangos X. Alonso smūgiavo į olandų vartus, bet kamuolys po galingo saugo šūvio prašvilpė greta dešinio virpsto. Baigiantis kėliniui pavojingesnia ataka atsakė ir olandai, ilgesniam laikui įsikūrę ispanų baudos aikštelėje, kol, galiausiai, A. Robbeno smūgis iš kairės privertė padirbėti Ispanijos rinktinės kapitoną Ikerą Casillasą.

Pirmoje rugntynių dalyje kamuolio valdymas priklausė ispanams – jie su kamuoliu praleido 56 procentus laiko. Ispanai dažniau smūgiavo į vartus (4 ir 3), bet visi 3 olandų smūgiai pataikė į vartų plotą. Kovingose rungtynėse netrūksta pražangų (12 – olandų, 8 – ispanų), abiejų komandų žaidėjai susilaukė 5 arbitro įspėjimų.

Antras kėlinys prasidėjo abipusėmis atakomis, bet smūgiuoti į vartus nepavyko nei vienos komandos futbolininkui. Tik prabėgus dešimčiai minučių nuo antro kėlinio pradžios Xavi baudos smūgiu pamėgino priminti vartininkams apie jų tiesiogines pareigas, bet kamuolys ir vėl prasilenkė su vartų stačiakampiu.

59 minutę jau olandai kraipė galvomis, kai po perdavimo iš dešinės J. Heitinga kovodamas su gynėju smūgiavo galva, bet kamuolys praskriejo šalia vartų.

62 minutę A. Robbenas nepasinaudojo geriausia proga per visas ligšiolines mačo minutes – po puikaus W. Sneijderio perdavimo jis pabėgo į pasimatymą su I. Casillasu, bet pastarasis kojomis atrėmė olando smūgį.

Po šio nedviprasmiško perspėjimo sukatyvėję ispanai vėl atsiėmė kamuolį iš olandų ir pradėjo didinti spaudimą varžovų aikštės pusėje.

69 minutę jau ispanai – tiksliau, iki šio epizodo mažai pastebimas D. Villa galėjo atidaryti įvarčių sąskaitą. Perdavimas iš dešinio atakos krašto perskrodė visą olandų gynybą, ir prie tolimo virpsto tykojęs rezultatyviausias Ispanijos rinktinės puolėjas smūgiavo į vartus, bet gynėjas desperatiškame šuolyje atmušė kamuolį.

74 minutę Xavi dar kartą pamėgino realizuoti baudos smūgį, bet neklusnusis kamuolys – dar kartą prašvilpė virš vartų. Ispanai rimtai perėmė iniciatyvą ir vis dažniau – bei pavojingiau, sukosi aplink olandų baudos aikštelę. Vienas po kito smūgiai skriejo link olandų vartų, bet ir D. Villai, ir Sergio Ramosui, smūgiavusiam galva paprasčiausiai pristigo tikslumo.

Aistros aikštėje kaito ir jau A. Iniesta bei M. van Bommelis įsitraukė į nedidelį apsispardymą – apsižodžiavimą.H. Webbas apsiribojo žodiniais perspėjimais. 84 minutę jau A. Robbenas turėjo priekaištų arbitrui, dėl jo manymu, neužfiksuotos pražangos ispanų baudos aikštelėje, ir už savo pastabas sulaukė geltono įvertinimo.

86 minutę aikštėje pagaliau pasirodė C. Fabregas, pakeistęs X. Alonso. Bet per likusį laiką rezultatyvių permainų aikštėje nenutiko, tad finalinė kova prasitęsė dar bent pusvalandžiui.

Pratęsimas prasidėjo ispanų atakomis, ir H. Webbui teko atlaikyti įtūžusių Ispanijos rinktinės futbolininkų apgultį, reikalavusių 11 m baudinio. 95 min. Xavi į pasimatymą su M. Stekelenburgu išvedė C. Fabregasą, bet vartų sargas ir vėl buvo aukštumoje. Ispanų spaudimas akivaizdžiai stiprėjo – pavojingai link vartų veržėsi C. Fabregas, bet smūgiuoti jam neleido gynėjai. Po kelių minučių jau Jesus Navas smūgiavo iš smailaus kampo, ir kamuolys po kontakto su gynėju nuskriejo šalia vartų.

Baigiantis pirmam pratęsimo kėliniui C. Fabregas prasiveržė link olandų vartų, bet ir po jo smūgio kamuolys praskriejo greta virpsto.

Antrojo pratęsimo kėlinio pradžioje aikštėje galiausiai apsireiškė ir Fernando Toressas.

Iniciatyva priklausė ispanams, jų persvara tapo akivaizdi, kai už pražangą prieš A. Iniestą antro geltono įvertinimo susilaukė J. Heitinga, priverstas palikti aikštę. Bet Xavi baudos smūgis eilinį kartą buvo netikslus.

Ispanijos triumfo valanda nutiko likus keturioms minutėms iki pratęsimo pabaigos, kai olandų gynyba subyrėjo į šipulius ir A. Iniesta galų gale pataikęs į vartų plotą pelnė auksinį įvartį.

Likusios minutės epinių permainų neatnešė ir nuaidėjus H. Webbo švilpukai visi pasaulio ispanai įsisuko į beprotiško džiaugsmo fiestą.