Baltarusijos futbolo čempionate dėl pirmosios vietos vis dar kovojančios Minsko „Minsk“ ekipos vartus jau antrą sezoną ginantis Simas Skinderis vis dar laukia rinktinės trenerių dėmesio. Apie tai ir kaip klostėsi žaidėjo karjera ivartis.lt kalbėjosi su vartininku.
Sveiki Simai. Pirmiausia, turbūt, Lietuvos futbolo mėgėjus domina, kaip pačiam sekasi rungtyniauti Baltarusijoje. Jau kuris laikas esi pagrindinis „Minsk“ ekipos vartininkas, o komanda čempionate rungtyniauja pergalingai. Kokios to priežastys?
Sveiki! Praėję metai buvo labai sunkūs. Komanda buvo tik iškovojusi teisę rungtyniauti Baltarusijos aukščiausioje lygoje. Čempionate buvo nutarta mažinti komandų skaičių, tad po sezono lygą turėjo palikti net trys komandos.
Mums buvo iškelta užduotis, bet kokiais budais išlikti lygoje. Pasisekė, užėmėme 9 vietą, tarp 16 komandų ir išlikome lygoje.
Prieš šį sezoną komandą sustiprino nauji žaidėjai ir žinoma klubo vadovybė iškėlė kiek kitokius tikslus. Tikslas – patekti tarp šešių stipriausių lygos komandų, tačiau ekipos treneriai ir žaidėjai turi tik vieną tikslą, pergalė kiekvienose varžybose.
Asmeniškai žaidžiu visada ir tuo esu labai patenkintas! Gerų rezultatų priežastys, tai, kad komandoje neturime jokių žvaigždžių. Visi žaidėjai vienodi ir paprasti, bet pikti ir labai ištroškę pergalių – tikra kovotojų komanda. (aut.past. šypsosi)
Ar „Minsk“ ekipoje didelė konkurencija tarp vartininkų?
Komandoje esame keturi vartininka, tad kiekvieną dieną tenka įrodinėti, jog esi vertas vietos pagrindinėje komandos sudėtyje. Tarp vartininkų esu vienintelis legionierius, tad iš manęs visada reikalaujam dar daugiau. Nepakeičiamų juk nėra...
Prisiminkime tolimą praeitį. Kaip patekai į futbolą? Galbūt įtakos turėjo brolis Marius?
Tiek man, tiek broliui į didįjį futbolą kelią rodė tėtis, kuris dėl mūsų atidavė visą save. Vėliau susiklostė palankios aplinkybės, kai į Kauną rungtyniauti išvyko Arvydas Skrupskis, o tuometinis „Ekrano“ treneris į komandą pakvietė mane.
Pirmasis profesionalus klubas, gimtojo miesto „Ekranas“. Kokiomis aplinkybėmis teko išvykti į užsienį, vėliau į Alytaus „Dainavos“ komandą?
„Ekraną“ palikau pasibaigus kontraktus. Tuomet išvykau į Ukrainą, Alčevskio „Stal“ ekipą, kurioje jau tuo metu rungtyniavo mano brolis. Tačiau komanda po pusmečio iškrito į pirmąją Ukrainos futbolo lygą.
Norėjau rungtyniauti, tad ilgiau nepasilikau Ukrainoje, o grįžau į Lietuvą, į aukščiausioje lygoje rungtyniavusią Alytaus „Dainavo“ komandą.
Iš Alytaus ekipos atvykai į Kauno „Inkarą“, tačiau netrukus komanda bankrutavo ir iš ten, kaip ir daugelis žaidėjų perskėlei į uostamiesčio „Atlantą“. Kaip sekėsi šiose ekipose?
„Inkare“ žaidėjams trūko laiko atsiskleisti. Buvo surinkta gera komanda ir geras kolektyvas, su kuriuo galėjome daug pasiekti.
Komandos finansams išsekus, persikėliau į dar stipresnę, Klaipėdos „Atlanto“ komandą. Tuo metu A lygoje su komanda iškovojome antrą vietą, o sekantį sezoną laimėjome šalies taurės turnyrą. \
Tiek „Inkare“, tiek ir „Atlante“ buvau pagrindiniu vartininku.
„Atlanto“ komandą palikai po skandalo su komandos treneriu Vaciu Lekevičium. Nebuvai pirmasis tokiomis aplinkybėmis komandą palikęs žaidėjas. Kaip baigėsi šis konfliktas?
Konfliktas baigėsi rankų paspaudimu. Paspaudėme vienas kitam rankas ir palinkėjome sėkmės.
Vėliau keletą sezonų teko rungtyniauti Baltarusijoje. Kokios aplinkybės buvo privertę tave grįžti į Lietuvą ir atstovauti Lietuvos futbolo federacijos I-oje lygoje rungtyniaujančioms „Lietavos“,„Tauro“, bei „Alyčio“ komandoms?
Iš pradžių klaipėdiečių komanda mane paskolino Šilutės „Šilutės“ ekipai, tačiau tarpsezoniu komandą palikau ir išvykau rungtyniauti į Minsko „Torpedo“ ekipą.
Po keleto sezonų Baltarusijoje, žiemą artėjančiam sezonui jau ruošiausi su komanda iš Kazachstano, tačiau netikėtai, susirgus tėčiui, privalėjau grįžti į Lietuvą.
Grįžęs treniravausi ir gyvenau Panevėžyje, o vykdavau atstovauti Jonavos „Lietavos“ komandai.
Po pusmečio grįžau į Kazachstaną ir rungtyniavau „Akzhayik“ (Oral) ekipoje. Po sezono treniravausi su kita šios šalies komanda, „Ordabasy“, tačiau šalyje buvo įvestas trijų legionierių limitas ir man vietos ekipoje neliko. Klubas jau buvo pasirašęs kontraktus su trimis serbais.
Teko ieškotis komandos ir taip atsidūriau Tauragės „Taure“, vėliau Alytaus „Alyčio“ ekipoje. Esu labai dėkingas šioms komandoms, kad mane priėmė, nes Lietuvoje planavau pabūti tik trumpai.
Sekančiam sezonui jau ruošiausi su „Minsk“ ekipa.
„Minsk“ ekipoje rungtyniauji antrą sezoną. Čia taip pat žaidžia lietuvis Donatas Navikas, su kuriuo drauge rungtyniavai „Inkare“ ir „Atlante“, bei lietuviams mažiau pažįstamas Jonas Petrauskas, turintis Baltarusijos pilietybę. Ką galėtum Lietuvos futbolo gerbėjams papasakoti apie šį futbolininką?
Jonas patyręs ir tikrai labai geras gynėjas. Jis vienas pagrindinių komandos gynybos ramsčių, užsitarnavęs vardą visoje Baltarusijoje.
Turbūt daugelio žaidėjų svajonė – Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė. Ar sulauki jos trenerių dėmesio?
Komandos draugai stebisi, jog nesulaukiu kvietimo į nacionalinę komandą. Kol kas rinktinės trenerių aš nedominu, tačiau norėčiau, kad ateityje situacija pasikeistų ir sulaukčiau kvietimo atstovauti Lietuvą. Jei pakvies – atvažiuosiu su dideliu noru.
Ir pabaigai keletas linksmesnių klausimų. Kaip leidi laisvalaikį Baltarusijoje?
Laisvalaikio čia turiu ne tiek daug. Kaip ir daugelyje kitų šalių, treniruotės, varžybos.
Po treniruočių dažniausiai būnu pavargęs, tad stengiuosi atsipūsti namuose žiūrėdamas filmus ar naršydamas internete. Po varžybų laiką leidžiu drauge su komandos draugais.
Merginos. Ar jų dėmesio Baltarusijos sostinėje netrūksta? O galbūt trūksta laiko joms?
Dėmesio tikrai daug, juk Minske net 3 milijonai gyventojų (aut.past. juokiasi). Kol kas mane labiau domina klubo man skiriamas dėmesys ir norėčiau, kad rinktinės treneriai jo taip pat nepagailėtų.
Ko palinkėtum Lietuvos futbolo sirgaliams, skaitantiems portalą Ivartis.lt, prieš artėjančias atrankos į 2012 metų Europos futbolo čempionatą rungtynes su Škotija ir Čekija?
Futbolo sirgaliams norėčiau palinkėti palaikyti savo šalį ir savo mėgstamas ekipas stadionuose. Norėtųsi, kad Lietuvoje visuomet būtų užpildyti stadionai. Žaidėjams visuomet reikia sirgalių paramos, o drauge su tuo ateis ir pergalės.
Sėkmės!!!
Naujienos žymės :
LFF Lietuvos A lyga
: Smarty error: problem writing temporary file '/home/www/naujas_ivartis_lt/public_html/cache/compile/wrt4f36cc4b6f6fd' in