D. Galkevičius futbolą žaidžia kojomis, galva ir širdimi  (0)

Paskutinius du mėnesius asmeniškai su Dominyku Galkevičiumi dirbęs “Ekrano” fizinio ruošimo treneris L. Iparraguirre giria žaidėją už darbą, kantrybę, atsidavimą futbolui ir meilę šiam sportui. “Dominykas yra įdomus, nes apie futbolą galvoja visąlaik. Jis myli futbolą. Per du metus Lietuvoje nemačiau nei vieno žaidėjo, kuris mokėtų džiaugtis futbolu taip, kaip Dominykas. Šis žaidėjas visada bando padaryti geriausia tiek treniruotėse, tiek oficialioje kovoje. Jis greičiausiai iš komandos bėga 1000 metrų, labai gerai valdo kamuolį. Jis ištvermingas ir protingas futbolininkas, žaidžiantis viskuo, kuo gali žaisti futbolininkas: kojomis, galva ir širdimi,“- apie auklėtinį kalba brazilas L. Iparraguirre.

 

Nuo 2005 metų „Ekrane“ rungtyniaujantis 21-erių metų futbolininkas per karjerą panevėžiečių varžovams mušė ne vieną įvartį, priešsezoninėse rungtynėse nuginklavo Rygos „Skonto“ vartininką, tačiau šiame sezone nesužaidė nei vienerių oficialių rungtynių. Paskutinėse rungtynėse su „Atlantu“ D. Galkevičius jau apšilinėjo su komanda. Pasak trenerių, greitai šį vaikiną pamatysime ir rungtyniaujantį.

 

 

- Dar prieš sezoną atsitiko pati didžiausia sportininkui nelaimė – gavau traumą. Netgi ne traumą, o jų virtinę. Kovo viduryje stipriai pasitempiau šlaunies galinį raumenį, atrodo, išsigydžiau, išlaukiau, tačiau vos grįžus ant vejos trauma atsinaujino. Išsigydęs šią, iškart susižeidžiau kitą koją. Tikiuosi, kad traumos paliks mane ramybėje.

 

 

- Tikriausiai, per greitai norėjau grįžti į aikštę. Bus gera pamoka ateičiai. Įsitikinau, jog geriau pakentėti, negu paskui kentėti.

 

 

- Aš jau aikštėje. Jau grįžau. Sportuoju visa jėga. Noriu jau kitose rungtynėse išbėgti į aikštę. Leisti ar ne – nuspręs treneriai.

 

 

- Tęsiu pasiruošimą sezonui. Kelias paskutines savaites mane asmeniškai treniravo fizinio paruošimo treneris iš Brazilijos Leonardo Iparraguirre. Fiziškai viskas gerai. Jau treniruojuosi su komanda. Beliko iš naujo suprasti taktiką.

 

 

- Tie du mėnesiai buvo didžiausia pertrauka mano karjeroje. Per ilga... Pasiilgau futbolo, labai noriu išbėgti į aikštę.

 

 

- Nemanau. Bus džiaugsminga ir linksma. Kas liečia žaidimo laiką – teks iš naujo kovoti dėl minučių. Viskas priklausys nuo manęs. Kaip atrodysiu, tiek ir žaisiu.

 

 

- Komandiniai tikslai – kuo aukštesnė vieta A lygoje ir kuo geresni pasirodymai kituose turnyruose. Asmeniniai – įsitvirtinti pagrindinėje „Ekrano“ sudėtyje.

 

- Brandai reikia sužaisti daugiau ir stabilių rungtynių. Trūksta praktikos, aukšto lygio rungtynių. Galiu sužaisti vienas rungtynes gerai, kitas – blogiau. Pats matau, kad man aikštėje trūksta stabilumo. O jis ateis tik tada, jei rungtyniausiu kiekvienose rungtynėse nuo pirmos iki paskutinės minutės.

 

 

- Todėl, kad jis man yra reikšmingas. Pirmieji mano futbolo marškinėliai buvo pažymėti šiuo numeriu. Nuo vaikystės žaidžiau su šiuo numeriu, jis man buvo sėkmingas. Šiuo numeriu žaidžiantį mane pastebėjo, pakvietė į „Ekraną“. Šioje komandoje žaidžiau kitu numeriu tik todėl, kad 13-asis buvo užimtas. Malonu jį vilkėti, nes juo žaidė ir mano geras draugas, kambariokas kelionėse G. Paulauskas.

 

 

- Kur reikia – ramybės ir kantrybės, kur reikia – kovos ir sportinio pykčio.